ne senas – ta pati galva ant pečių. printas

printas 46×20 cm. 400 gsm popieriaus.

iš autorinės knygos Ateik, kol laukiamas, išeik, kol mylimas.
lietuvių liaudies patarlės ir priežodžiai

Lietuvių liaudies patarlės – ne (tik) vaikams? Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, šovusių man į galvą. O kodėl gi ne?
Patarlės dažnai suvokiamos kaip, paprastai tariant, protėvių vartoti buitiniai pamokymai. Tai tema, su kuria tarsi privaloma susipažinti mokyklinio amžiaus vaikams / paaugliams, bet užvertus šį gyvenimo puslapį, užverčiamas ir paskutinis puslapis knygos, priartinančios mus prie šios tautinio / kultūrinio palikimo srities. Ir dažniausiai užverčiamas su visam. Tačiau iš tiesų – tai pasaulis, slepiantis kur kas gilesnius klodus, keliantis be galo įvaraus pobūdžio klausimus, svarbius, be abejo, ne tik jaunąjam skaitytojui. Tai mane išties sužavėjo – galimybė atrasti pačių netikėčiausių temų, labai išraiškingai aptariančių tiek kasdienes gyvenimo smulkmenas, tiek filosofinę ir psichologinę problematiką. Ir kiek atidžiau įsigilinus, neįmanoma nepastebėti, kaip ima skleistis platus mūsų protėvių kasdienio gyvenimo vaizdas, o taip pat ir jų mąstymo, pasaulio supratimo subtilybės. Būtent tai ir norėjau priminti, kad lietuvių liaudies patarlių, kaip kultūrinio palikimo dalis taip pat turi ir meninę vertę, nepraradusią svarbos ir šiandieniniame mūsų gyvenime.
Taigi pasitelkiau iliustracijas, tarsi apgaubiančias tekstą, kad žodžiams ir piešiniams tampant vienu nedalijamu paveikslu, žiūrovas / skaitytojas pasąmoningai pasinertų į gilesnę analizę ir atrastų tai, kas slepiasi dažnai už paskubomis perskaitytos, pernelyg tiesiogiai suprastos minties. Nes išties, čia galima atrasti kur kas daugiau.